Kultūros pavasaris: „Mimozos ir sirenos”

Kuklumo ir puikybės junginys atskleis universalią ir graudžiai juokingą temą – net gražiausi ir galingiausi kartais nori užsisklęsti lyg mimozos žiedas ar kaukti kaip pavojaus sirenos. Ryški aktorystės ir muzikavimo jungtis kvies susiburti visą kultūros bendruomenę ir šventiškai pasitikti balandžio 15-ąją – Pasaulio kultūros dieną.

Kartais jautiesi negraži, kartais pasimetusi, kartais tampi tokia didelė, kad tavo ego netelpa kambaryje ir lubos tau per žemos, o sienos per arti. Kartais tu bėgi į save, bet tik nubėgusi pusę kelio supranti, kad bėgai – nuo savęs. Sustojusi tarp visų draugų, tėvų, giminių, vaikų, kolegų ir visuomenės lūkesčių atsisuki į save su klausimu: „kiek manęs yra manyje?“ Kiek galingos ir gražios telpa manyje?

„Graži ir ta galinga” kviečia jus į spektaklį-koncertą „Mimozos ir sirenos” *, kur savo nerimą paleisime būgnų ritmu, kad vėl iš naujo sutiktume save – žavias, galingas ir laimingas, net jei kartais ir pasiklydusias, bet vis grįžtančias į save!

* Mimoza – augalas, pasižymintis jautrumu, ypač išoriniam dirginimui. Mimozos žiedas pražysta žiemos pabaigoje ir reprezentuoja saulę, žymi virsmą, todėl laikomas džiaugsmo, pergalingo gyvenimo simboliu. Taip pat siejamas su slapta meile bei jautrumo temomis (kaip gedulo gestas).
* Mimoza – šampanas ir apelsinų sultys aukštoje taurėje, elegantiškas kokteilis, skirtas šventiniams pusryčiams, atsipalaidavimui ir malonumui.
* Sirenos – mitinės būtybės, savo dainomis viliojusios plaukti į salas.
* Sirenos – pavojaus signalas.

Aktorės, muzikos ir dainų tekstų autorės: Vaiva Kvedaravičiūtė, Rugilė Latvėnaitė, Ieva Pakštytė, Asta Zacharovaitė, Marija Žemaitytė
Dramaturgė: Birutė Kapustinskaitė
Scenografė ir kostiumų dailininkė: Rūta Venskutė
Garso režisierius: Laurynas Milinis
Šviesų dailininkas: Julius Kuršis