Kūrybinės klasės žurnalas „Baltas kambarys“
Kas yra BALTAS KAMBARYS?
BALTAS KAMBARYS nuo įprastų kambarių skiriasi savo ypatinga savybe – neaprėžtumu. Būdami bet kur visada būsime čia. Kambarys, kurio sienas tarsi kuolelius galima perstatyti už sąmonės ribų, virsta ne tik visu pasauliu, bet plėsdamasis į begalybę jis pajėgia įsukti į kosmoso versmę kiekvieną čia užklydusį.
Taigi, kas tas mistinis BALTAS KAMBARYS?
Pirmiausia, tai žurnalas. Standartinio formato, 126 puslapių geros poligrafijos popierinis žurnalas, kurio pirmasis numeris pasirodė 2016 m. birželį, paskutinysis (aštuntas) – 2023 kovo mėnesį. Tekstai, iliustracijos, nuotraukos panašios į kituose leidiniuose spausdinamus ir publikuojamus… Ir vis dėlto šis žurnalas kitoks. Savo idėja – skirtas jis pasaulyje dar tik besiformuojančiai ir todėl savęs neatpažįstančiai kūrybinei klase. Savo struktūra – žurnalo rubrikos, tai kambaryje telpantys daiktai: katiliukas, žemėlapis, portfelis, laikrodis, kojinė, lemputė, adatos, parkeris, karoliai etc., po kuriais slypi konkrečių autorių tekstai. Savo laisve – jis nesusijęs su jokia politine, religine, ideologine organizacija, todėl patenka į rankas skirtingo amžiaus, išsilavinimo, pažiūrų skaitytojui. Ir savo unikalumu, nes nėra finansuojamas jokios valstybinės ar privačios institucijos, o leidžiamas vieno žmogaus, žurnalo sumanytojos ir leidėjos Luanos Masienės, asmeninėmis lėšomis.
Antra, tai internetinė svetainė baltaskambarys.com, kurioje perodiškai kas porą savaičių talpinami nauji tekstai, kurie vėliau sugula į popierinio žurnalo puslapius.
Trečia, tai įvykiai (susiję su žurnale publikuotų tekstų ar iliustracijų autoriais), kurie realybės istorijoje užfiksuojami savo konkrečiu laiku ir vieta: parodos, paskaitos, konkursai, filmų peržiūros ir susitikimai. Štai tuomet BALTAME KAMBARYJE ir įvyksta šventė: su džiugiais netikėtumais, naujomis pažintimis ir savojo prasmingumo patvirtinimu.
***
(apie popierinį numerį plačiau):
Šiandien baltas kambarys (žurnalas) jau apstatytas įvairiausiais daiktais (rubrikomis), tarp kurių rasime pačios Luanos kavos puodelį, filosofijos profesoriaus Gintauto Mažeikio megafoną, menotyrininkės Vilmos Kilinskienės katiliuką, orientalisto Tado Snuviškio sietyną, filologijos profesorės, visuomenės veikėjos Aušrinės Marijos Pavilionienės žemėlapį, šiuolaikinės muzikos tyrinėtojo, žurnalisto, poligloto Mindaugo Peleckio (1975–2023) tereminą, ekonomisto Naurio Treigio porte-monnaie (piniginę), jaunojo filosofo Vytauto Vyšniausko prielangį, menotyrininkės Onos Gaidamavičiūtės sapnų gaudyklę, Editos Skopič naktinį stalelį, Jeronimo Brazaičio parkerį ir Čiurlionio portfelį (Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus rubriką).
Naujausiame žurnalo numeryje pirmą kartą pražydo Nyderlanduose gyvenančios etnologės Aurelijos Drevel pelargonija vazonėlyje, laiką pradėjo skaičiuoti Eugenijaus Misiūno kalendorius, užderėjo mitologo, religijotyrininko Dainiaus Razausko agurkas, apetitą sužadino menotyrininkės Vilmos Kilinskienės stiklainis iš rūsio, lentynon nugulė menininkės Gaivos Kuliešienės graži knyga, o Živilė Filmanavičiūtė, amžinybėn iškeliavusios Jūratės Baranovos buvusi studentė, pasimatavo legendinę dėstytojos raudonąją suknelę. Beje, kasmet kambaryje atsiranda suvenyrų ar nubyra sienų tinko dulkės (filosofas, vertėjas Žilvinas Vareikis), tiksi retro laikrodis (žurnalistė Dijana Apalianskienė), pažyra adatų (poetas ir literatūros bei meno kritikas Dainius Gintalas) ar pabyra karoliai (literatė ir kūrybininkė Sondra Simana). Dryžuotomis kojinėmis kambarį perbėga filologė Agnė Zėringytė, o urvelyje sukrebžda Rasos Night pelytė. Ievos Kazlauskaitės veidrodis atspindi ne tik išorę, bet ir vidinius slėpinius, bent jau tol, kol šviečia Andrėjos Liudžiūtės lemputė. Na, o paskutiniame stalčiuje – į kurį kaskart nugula kas nors netikėto – apsigyveno Ramūno Vaicekausko sapnai.
-
Renginio vieta:
Birutės Baltrušaitytės biblioteka
-
Renginio laikas:
11-14, An
17:00 -
Renginio kaina:
NEMOKAMAS
