Išskirtinio menininko darbai grįžta į autoriaus gimtinę

Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ informacija

Tauragės kraštas išaugino visoje Lietuvoje unikalų menininką, skulptorių Edmundą Frėjų, dirbusį su metalu kitaip, nei dauguma – skulptūras jis kalė, užuot liejęs, dėl to bičiulių dažnai buvo vadinamas Hefaistu. Visai netrukus, birželio 3-ąją, jo kūriniai, esantys autoriaus dukrų Monikos ir Martos bei Kauno modernaus meno fondo kolekcijose, bus pristatyti Tauragėje –  išskirtinėje parodoje „Metalo alchemija. Edmundo Frėjaus sugrįžimas“. Be to, viena jo nukaldintų neskraidančių paukščių liks kaip šeimos dovana Tauragei ir įsikurs Pilies kiemelyje, Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ prieigose.

Reveransas savo kraštui

Iš Tauragės kilęs skulptūros genijus Edmundas Frėjus (1949–2009) garsėjo unikalia technika kurti iš įkaitintos geležies. Telšių taikomosios dailės technikumą baigęs menininkas, skirtingai nei daugelis kitų, dirbusių su geležimi, ją kruopščiai kalė, negailėdamas fizinių jėgų bei išmonės ir fantazijos kuriant. Pagaliau šio garsaus autoriaus kūriniai bus pristatomi Tauragės pilyje – ten, kur kadaise skulptorius mokėsi.

Kaip sako Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ direktorė Eglė Červinskaitė, simboline prasme Edmundo Frėjaus „neskraidančios paukštės“ sugrįžta ten, kur išsiskleidė menininko sparnai.

Muziejaus direktorė Eglė Červinskaitė. Juozo Petkevičiaus nuotrauka

Nors didžiąją gyvenimo dalį skulptorius gyveno ir kūrė Kauno mieste, kūrybos daigai užsimezgė gimtojoje Tauragėje. Parodos kuratorė Kristina Budrytė-Genevičė įsitikinusi, kad tai yra simbolinis menininko reveransas savo kraštui.

– Edmundo Frėjaus atminimui skirta paroda „Metalo alchemija. Edmundo Frėjaus sugrįžimas“ yra ne tik apie metalo skulptoriaus kūrybą, bet ir apie menininko sugrįžimą į gimtinę. Parodoje lankytojai išvys Frėjaus vėlyviausiojo kūrybinio periodo darbus, dokumentinius filmus ir albumą apie skulptorių. Tauragės pilyje jis paauglystės metais dirbo kalvio pameistriu, susipažino su svarbiausiu savo gyvenimo dalyku – kalvystės menu. Neabejotinai nuo tada jis paskyrė save kalvystės amatui ir kūrybai, nes tolimesnės studijos ir darbai siejosi tik su metalo pasauliu. Pats menininkas ne kartą kartojo, kad yra įsimylėjęs geležį, su ja dirbo nuo 14 metų, daugiau niekaip kitaip nemoka, – parodos anotacijoje apie E.Frėjų rašo K.Budrytė-Genevičė.

Muziejaus direktorė džiaugėsi, jog ilgai planuotos parodos parengiamieji darbai jau baigti, E. Frėjaus kūriniai laukia festivalio „Kvadratu“ lankytojų bei pasitiks juos mistinėje aplinkoje, sukurtoje architekto Adomo Rimšelio.

– Pristatyti E. Frėjų Tauragėje planavome keletą metų, kruopščiai rengėmės bei pasirinkome išskirtinę progą – Tauragei tapus Lietuvos kultūros sostine, paroda duris atvers miesto šventės metu. Prie šio meno įvykio prisidėjo daug žmonių – nuolatos konsultavomės su Kauno modernaus meno fondo komanda, užmezgėme šiltą ryšį su skulptoriaus dukromis Monika ir Marta, daug širdies įdėjo architektas Adomas bei visas būrys muziejininkų. Dėkingi esame ir verslui, metalo supirktuvės „Metta“ vadovui, Tauragės apskrities verslininkų asociacijos (TAVA) pirmininkui Mariui Jucikui, įsitraukusiam į šią kultūrinę avantiūrą. Bendromis pastangomis pavyko sukurti išskirtinį reginį, – pasakojo E. Červinskaitė.

E.Frėjaus dukra Monika Frėjutė-Rakauskienė neslepia, kad šeimai svarbus tėčio palikimas ir jo pristatymas Tauragėje, kaip skulptūrų autoriaus gimtinėje.

– Tos pilies menės, ta skulptūra, kurią dovanojame Tauragei, atrodo labai organiška, – dar prieš parodos atidarymą sakė pašnekovė.

Domėjosi istorija

Pasak E.Frėjaus dukros, kūrėjas domėjosi istorija. Jį domino ne tik visuotinė ar šalies istorija, bet taip pat ir jo šeimos istorija, kilmė.

– Tauragės krašte gal ir nieko keisto turėti tokią pavardę, tačiau kitur Frėjaus pavardė atrodė neįprasta. Tėtis mėgo pasakoti savo protėvių istoriją – jis dažnai pabrėždavo, kad vienas iš protėvių, padovanojęs tokią neįprastą pavardę, buvo Napoleono armijos karys, sužeistas ir pasilikęs gyventi šioje vietoje. Turbūt ne veltui Prancūzijos revoliucijos idėjos – laisvė, lygybė, brolybė – buvo jo kraujyje, tėtis visada kitus žmones vertino pagal gebėjimus, o ne kilmę ar socialinę padėtį, – prisiminimais dalinosi M.Frėjutė-Rakauskienė.

Nors birželio 3-ąją Tauragės pilies menėse išvysime Edmundo Frėjaus skulptūras, tačiau jis savo kūryba palietė ir daugiau sričių. Tarp kūrybos darbų esama nemažai lipdytų medalių – ir šioje srityje pravertė autoriaus domėjimasis Lietuvos istorija, iškiliomis asmenybėmis, kurioms ir skyrė savo medalius (pvz., Maironis, K.Donelaitis, aušrininkai).

– Tėtis ne tik kalė skulptūras iš geležies, lipdė medalius, bet ir daug piešė, net ir tapė. Turime išsaugoję jo sukurtus medalius. Jis tai darė labai nuosekliai, prieš kuriant medalį daug skaitydavo apie lipdomos asmenybės biografiją, nuveiktus darbus bei istorinį laikmetį. Visai neseniai pavyko sukataloguoti jo veiklą tėčio kūrybai skirtame albume – tai buvo sudėtingas procesas, nes daug skulptūrų iškeliavo į užsienį, šiuo metu yra asmeninėse kolekcijose. Tad ir savininkų teko ieškoti ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje, prašyti, kad leistų nufotografuoti ar bent atsiųstų nuotraukų albumui, – sakė M.Frėjutė-Rakauskienė.

Pasak menininko dukros, pastatyti vieną iš E.Frėjaus skulptūrų Tauragėje buvo mąstoma jau anksčiau, tačiau tik dabar mintis tapo kūnu ir tauragiškiai pilies kiemelyje galės išvysti unikalų kūrinį.

– Tai tarsi taškas tėčio įamžinime. Meno kūrinio paskirtis būti rodomam, o čia vieta, kur tėtis gimė, mokėsi ir susipažino su kalvystės amatu, – prasmę įžvelgė E.Frėjaus dukra Monika.

Pristatymas – unikaliose erdvėse

Kauno modernaus meno fondo vadovė Rugilė Andziukevičutė džiaugiasi, kad išskirtinio menininko išskirtiniai darbai eksponuojami unikaliose erdvėse.

– Kauno modernaus meno fondą įkūrė mano tėtis Andrius, kuris dirbdamas susipažino su Edmundu Frėjumi kaip su skulptoriumi ir tik vėliau tapo draugais. Apie 2020 m. išleidome šio autoriaus darbų albumą ir labai norėjosi netradicinėje erdvėje surengti parodą. Taip jo darbai atsidūrė apleistame Dainos kino teatre, kur parodą pristatyti padėjo architektas Adomas Rimšelis. Teko dirbti labai didelėse erdvėse, – kalbėjo R.Andziukevičiutė, bendradarbiavusi ir su Tauragės krašto muziejumi „Santaka“ įrengiant E.Frėjaus parodą menėse.

Pasak pašnekovės, šio autoriaus darbų pristatymas Tauragėje susijęs ir su miesto paskelbimu Lietuvos kultūros sostine, ir su autoriaus kilme.

– Pasinaudojome proga, kad Tauragėje šiuo metu vyksta daug renginių, sulaukiama daug žiūrovų dėmesio, – tvirtino R.Andziukevičiutė.

Kaune architektas A.Rimšelis, pajutęs erdvės platybes, nusprendė, kad išskirtines skulptūras ir metalo gaivališkumą atskleis net 4 t anglių. Kiek kitokius sprendimus architektas pasitelkė pilies menėse, kurių išskirtinės erdvės kur kas labiau ribotos.

Architektas Adomas Rimšelis. Asmeninio albumo nuotrauka

– Tai jau antra E.Frėjaus paroda, su kuria tenka man dirbti, tad jau esu neblogai susipažinęs su jo kūryba. Norėjosi pabrėžti skulptūrų aistringumą, gaivališkumą, o erdvė įpareigojanti, sudėtinga, iš kurios norėjosi sukurti struktūras, tarsi atskiras erdves skulptūroms. Pasitelkiau raudoną spalvą kaip ugnies, aistros simbolį, kuri turi daug sąsajų ir su kalvyste. Tuo pačiu tai turi sąsajų ir su pilies menėmis, kuriose esama raudonos spalvos užuominų, – apie skulptūrų pateikimą kalbėjo A.Rimšelis.

Architektas, nepabūgęs erdvinio iššūkio, skulptūroms įtvirtinti detalių ieškojo ne kur kitur, o Tauragės laužynuose. Rasti daiktai įgavo naują prasmę, panaudojimo paskirtį ir priminė elementus, iš kurių padarytos skulptūros.

– Visos struktūros kurtos improvizuojant, stengiantis, kad nekonkuruotų su pačiomis skulptūromis. Liepsnų emocija sukuriama koncentruota šviesa, o susidarantys šešėliai dar labiau atskleidžia menininko darbus, primindami ir krosnies emociją. Viskas sukurta improvizuojant vietoje, saugant erdvės unikalumą, – kūrybiniais momentais dalinosi A.Rimšelis.

„Moteris su sparnais“

Jau birželio 3-ąją, 16 val. Tauragėje, Lietuvos kultūros sostinėje, žiūrovai išvys Edmundo Frėjaus darbų parodą. „Metalo alchemija. Edmundo Frėjaus sugrįžimas“ – tai tarsi autoriaus grįžimas namo, į gimtinę, kur ir skleidėsi jo sparnai kalvystės srityje, augo meistriškumas.

Pastebėtina, kad sparnų bei skrydžio motyvas atsispindi daugelyje E.Frėjaus kūrinių, autorius pats sau buvo nusikalęs geležinius sparnus, kuriuos prieš „išskrisdamas“ į amžinybę po plunksną išdovanojo draugams. Pilies menėse tarp kitų kūrinių pamatysite „neskraidančias paukštes“, „moteris su sparnais“, kurių pavidalai išnirs mistinėje aplinkoje, architekto . Rimšelio dėka primenančioje Hefaisto buveinę.

Ši paroda – Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ organizuojamo menų festivalio „Kvadratu“ dalis. Birželio 2 – spalio 15 dienomis vyksiantis festivalis penktus metus sujungia skirtingus meno žanrus, o šiemet kviečia ieškoti Tauragės tapatybės šūkiu: „į tą pačią Jūrą neįbrisi du kartus“.

„Moteris su sparnais“.  Manto Bartaševičiaus nuotrauka

Menų festivalį „Kvadratu“ finansuoja Lietuvos kultūros taryba, Tauragės rajono savivaldybė ir LR kultūros ministerija.